2018 m. balandžio 26 d., ketvirtadienis

Respublikinis konkursas "Sveikuolių sveikuoliai" 2018m.

Su vienu iš dvynių dalyvavome respublikiniame konkurse "Sveikuolių sveikuoliai". Šaunuoliai vaikai kai iš 8 komandų iš visos respublikos užimė 5-ą vietą. ☺


2018 m. balandžio 10 d., antradienis

Karpiniai: Mandala

Jau senokai svajojau - kaip atrodytų karpyta mandala. Kažkaip iki piešimo taip ir nesugebu priartėti. Patinka vedžioti - sujunginėti skaičiukus. Dėkinga leidėjams, kurie leidžia žurnaliuką "Sujunk taškus". Mane šis užsiėmimas "veža". ☺
O pastaruoju metu jaučiu potraukį karpiniams. :) Vis svajoju iškarpyti užuolaidėlę namų langui. Nerealiai patinka karpinių paveikslai. Tai nenusakomas grožis! :) Ir tai kol kas lieka mano ateities svajonėse.

O vat šiandien pamėginau ir manau, man pavyko... ☺ Mano pirmoji karpyta mandala.

karpiniai, mandala

2018 m. kovo 18 d., sekmadienis

Apie mane tautodailininkų literatūroje

Pernai metai man buvo darbingi. :) Pernai tautodailininkų sąjunga atšventė 50 metį. Ta proga išleista knyga.

Tautodailininkų parodos atidarymas ( 2018m.)

Vakar Biržų "Sėlos" muziejuje atidaryta mūsų krašto kasmetinė tautodailininkų paroda. Šiais metais ji kiek kitokia, nes galime sakyti, kad tarptautinė. Kartu su Biržų krašto meno kūrėjais dalyvavo ir Latvijos tautodailininkai iš Bauskės. Tad atidaryme skambėjo ne tik lietuvių kalba, bet ir rusų bei latvijos tarmė.
Kaip ir kasmet parodoje daug mezginių, piešinių, kurių pateikė ne tik biržiečiai, bet ir Latvijos kūrėjai. Kaip visada mano favoritu išlieka Kęstutis Preidžius bei p. Dambrauskienė. Jų kūryba nenusakoma žodžiais. Žvelgiant į peizažus, regis jie nufotografuoti. Mano smegenys niekaip negali suvokti kaip galima taip realiai perteikti vaizdą teptuko ir dažų pagalba. Didžiausia pagarba šiems mano favoritams!

2018 m. kovo 4 d., sekmadienis

Žiemos pramogos

Nors už lango kalendorinis pavasaris, bet į jį visai nepanašu. Pakankamai sniego ir spaudžia stiprokas šaltukas, net iki -18 naktimis. ☺ Dieną, saulytei pašvietus įšyla iki -2. O jei dar pučia šiaurys vėjas, kaip kad užvakar ir visą praėjusią savaitę, tai visai nebuvo smagu būti lauke. Bet jau vakar buvo gerai. ☺Kaip praeitą savaitgalį, taip ir vakar, mėgavomės žiemos malonumais - slidinėjimu. Mano vaikinai slidinėjo nuo kalnų, o kadangi aš bijau aukščio ir šiaip nedraugauju su papildomu adrenalinu, tai išmėginau lygumų slidžių slidumą bei savo kūno pajėgumą.
Malonumas ir džiaugsmas nenusakomas! ☺

2018 m. vasario 16 d., penktadienis

Žaidimai su smėliu

Šiandien pagaliau radau laiko prisėsti prie savo smėliuko!!!!. Tai buvo nerealu!!!!! :)


Nerealu dvigubai. Nerealu, nes seniai puoselėta svajonė ir nerealu, nes vidury žiemos galėjau pasikapstyti po smėliuką, tarsi prie jūros vasarą. :)
Jausmas nerealus!!! :) Iki šiol jaučiu delnų švelnią it kūdikio odelė, savo odą. O ir pats odos jautrumas visai kitoks. Juk sakoma, kad delnuose slypi galybė receptorių, kurių dirginimas įtakoja vienokius ar kitokius pojūčius. Iki prisėdimo, jaučiausi kažkokia prislėgta, "sunkia" galva. Vis tai nurašiau į prastą ir nekokybišką miegą. Bet po smėlio terapijos jaučiuosi puikiai. :)
Labai domiuosi smėlio terapija ir vis galvojau ją išmėginti savu kailiu praktiškai. Praeitą savaitgalį seminaro metu teko pačiupinėti šlapią smėlį. Nors iki to momento vis galvodavau kaip galima vat taip imti ir pilti į smėlio indą vandenį ir jį sušlapinti? Niekaip neįsivaizdavau. Vis mąsčiau kas iš jo lieka kai pripilame vandens. Pasak terapeutų, vaikui per sesiją galima leisti pilti vandens tiek kiek jis nori arba tiek kiek jam telpa į indą. Gali būti, kad vaikas prisipils vandens iki indo kraštų, kad vanduo liesis per kraštus. Ir tai yra leistina. Tai reikštų, kad paties vaiko emocinis indas yra perpildytas ir jį reikia atstatyti.
Taigi, be šlapiojo smėlio dar yra sausas smėlis, toks pat kaip prie jūros. Yra kinetinis smėlis. Ir smėlis piešimui.
Tai šiandien su mažaisiais išmėginome smėlį piešimui ir kinetinį smėlį. Ir kaip mums patiko. :) Piešėme, stumdėme smėlį.








O paskui išmėginom kinetinį smėlį. Turime 4 spalvų: raudonos, žalios, mėlynos ir natūralios. Bet šiandien žaidėme su pirmais patekusiais į rankas: natūralios spalvos ir žaliu. :)


 


Visą laiką maniau, kad man labiausiai tinka ir patinka sausasis smėlis. Ir kad jį paėmusi į rankas imsiu piešti. Optimistė.... :) Juk ne visi gimsta davinčiais. :) O aš buvau per geros nuomonės apie save. :) Iš tiesų, pilnos laimės ir komforto nejutau liesdama sausąjį smėliuką. Iki pilnos laimės man trūko ramybės  pabuvimo vienai, pačiai su savimi ir savo mintimis ( o šiandien aplink sukiojosi su savo pamokymais dvynukai :) ) ir dar reiktų ramios svajingos muzikos. Tyliai  grojo radijas ir kai užgrojo graži lyrinė melodija, pajutau kaip pačios rankos veda piešti. Tačiau tokia žavinga akimirka trūko trumpai, kai šalia sukiojosi du čiauškučiai. :)
Užtat tikrą malonumą pajutau su kinetiniu smėliu!!!! Pradžioje jis pasirodė toks sunkus ir nežinojau ką su juo galėčiau daryti, bet kiek paminkiusi ir "prisijaukinusi" savo rankose, pajutau atgaivą ir malonumą. Jį minkiau, maigiau, varvinau, lipdžiau, kočiojau, kepiau.... :) Labai labai patiko ši tekstūra. Būčiau dar ilgiau žaidusi, bet nepatogią vietą prie stalo pasirinkau, o ir mažiesiems pabodo. Juk šešiamečiai dėmesį koncentruoti geba maždaug apie 30 minučių. Tad .... kiek pameditavus, visą nerimą ar nepasitenkinimą atiduoti smėliui ir pakuotis namo. :) Prie visos šitos terapijos trūko tik papildomų žaisliukų figūrėlių. Kur jau būčiau galėjusi tikrai pradėti žaisti čia ir dabar.
Visa reikiama " amunicija" dabar puikiai ir prieinamai padėta ir bus galima prie jos prisėsti dažniau, ypatingai esant prastai nuotaikai. Tai kažkiek panašu, į nagų kišimą į žemę, kai grįžusi po darbo eidavau paravėti darželio. O čia, vidury žiemos, puikus švarus darželis, tinkamas neigiamai energijai išlieti į gruntą. :)

Lietuvai 100 :)

 
SU GIMTADIENIU, LIETUVA!!!!! :)