2011 m. spalio 11 d., antradienis

Rudeneja

Mano dvynukai auga, o su jais kartu ir mano svoris bei laisvas laikas tirpsta. Negaliu atsidziaugti, kad jau pradeda rysketi mano talija. :) Tai kasdienio intensyvaus sportinio lanko sukimo rezultatas. :) Be to, viena karta i savaite pradejau lankyti pramoginiu sokiu bureli. Juokingai skamba ir atrodo, kai tokia apkunoka moteriske ir daugiavaike mama megina pramokti tango, cia cia, valso, salsos pagrindinius zingsnelius. Bet man smagu ir tai budavo viena is mano nepasiekiamu svajoniu. Gerai, kad i ta bureli ateina daugiau mamyciu ir dar tokiu "nesmuslkiu". Tad nesijauciu labai jau isskirtine. Kaip minejau tirpsta ir mano laisvas laikas, nes mazieji pradeda ragauti koseles, tai laiko praeina ju pagaminimui ir dar daugiau, kol mazieji pavalgo. O valgo jie dabar chaotiskai - vis dar neturime dienos rezimo...Sunku ir pavargstu nuo tokio tempo, bet... visa tai laikina. Jau suspejom pakrikstyti mazuosius. Jiems buvau sukurusi tokias skraisteles:

Dar pagaliau per visus metus sugebeju papuosti savo vaikystes lelyte:

O stai cia mano paskutinis zaismas su naujais Flamenco siuliukais - salikas ( pastaruoju metu labai jau populiarus pasidare, kad siulu prekyboje pradejo trukti :) ):
Siuo metu meginu nunerti vezimui tasyte pakabinama is siuksliu maisu - keleta vakaru dariausi "siula", o dabar pradejau nerti. Kazkaip letai man neriasi... neidomus kurinys nusimato, tai todel... Pastaruoju metu svajoju kaip sukurti tekstiline lelyte ir apie jos gamyba labai domiuosi.