Meskiukas

Pameginau ismeginti viena nauja sriti - pastaruoju metu ganetinai madinga - meskiuku siuvimas. Susipirkau reikalingas medziagas dar pries naujuosius - gavusi kartu su auksinio nario knygu klubo skaitytojo knyga "Rankdarbiu enciklopedija" senas naujas nuolaidu kupona. Ir tik sia savaite pagaliau ismeginau save - pasiuvau Poviliukui meskiuka "Runosiuka". :) Jis toks meilutis, svelnutis. Tiesa pasakius, kopijavau pagal rasta schemute. Bet kaip kitaip ismoksi kazka daryti, nepamegines kazko atkartoti. Dabar kai jau mano rankos zino kas tai per kurinys, galima kurti, fantazuoti. Bet... dar pries sesdama siuti Rudnosiuko, pati sau sakiau, kad tai bus vienintelis mano meskiukas, o jei ir sumastyciau daugiau panasiu, tai jie gyvens tik musu namuciuose. Nenoriu buti ta eiline zmoniu MASE, kurianti ta pati.

Mano mazieji zali kaip eglutes zaisliukai ar velykiniai kiausinukai - ismarginau su zaluma ju spuogelius. Vargsiukai - ka reiskia, kai imunitetas menkas, siaubingai isberti! Bet...as sedeti ranku sudejusi nelabai moku. Todel vakarais - 3 k/sav pradejau lankyti aerobika (juk turiu kazkaip prablaskyti galva nuo vaiku ir nuo knibzdete knibzdanciu ideju ). :) Kadangi arteja tautodailininku paroda, pradejau jai ruostis. Su reminemis staklytemis sukuriau servetele ( dar nespejau jos nufotografuoti). Dabar vakarais ziurint tv ir sumigus visiems mano vyrams reiks narplioti frivolite servetele. O kur dar noras ismokti austi juostas... Dar laukia kelios nebaigtos tekstilines lelytes... O kaip as jas pamilau!!! Stai mano pirmoji ir kol kas mylimiausia "Sapnu sergetoja - Beatrice":
Ji mazdaug 50 cm ugio ir laksciomis galunemis. :)