Nerealu dvigubai. Nerealu, nes seniai puoselėta svajonė ir nerealu, nes vidury žiemos galėjau pasikapstyti po smėliuką, tarsi prie jūros vasarą. :)
Jausmas nerealus!!! :) Iki šiol jaučiu delnų švelnią it kūdikio odelė, savo odą. O ir pats odos jautrumas visai kitoks. Juk sakoma, kad delnuose slypi galybė receptorių, kurių dirginimas įtakoja vienokius ar kitokius pojūčius. Iki prisėdimo, jaučiausi kažkokia prislėgta, "sunkia" galva. Vis tai nurašiau į prastą ir nekokybišką miegą. Bet po smėlio terapijos jaučiuosi puikiai. :)
Labai domiuosi smėlio terapija ir vis galvojau ją išmėginti savu kailiu praktiškai. Praeitą savaitgalį seminaro metu teko pačiupinėti šlapią smėlį. Nors iki to momento vis galvodavau kaip galima vat taip imti ir pilti į smėlio indą vandenį ir jį sušlapinti? Niekaip neįsivaizdavau. Vis mąsčiau kas iš jo lieka kai pripilame vandens. Pasak terapeutų, vaikui per sesiją galima leisti pilti vandens tiek kiek jis nori arba tiek kiek jam telpa į indą. Gali būti, kad vaikas prisipils vandens iki indo kraštų, kad vanduo liesis per kraštus. Ir tai yra leistina. Tai reikštų, kad paties vaiko emocinis indas yra perpildytas ir jį reikia atstatyti.
Taigi, be šlapiojo smėlio dar yra sausas smėlis, toks pat kaip prie jūros. Yra kinetinis smėlis. Ir smėlis piešimui.
Tai šiandien su mažaisiais išmėginome smėlį piešimui ir kinetinį smėlį. Ir kaip mums patiko. :) Piešėme, stumdėme smėlį.
O paskui išmėginom kinetinį smėlį. Turime 4 spalvų: raudonos, žalios, mėlynos ir natūralios. Bet šiandien žaidėme su pirmais patekusiais į rankas: natūralios spalvos ir žaliu. :)
Visą laiką maniau, kad man labiausiai tinka ir patinka sausasis smėlis. Ir kad jį paėmusi į rankas imsiu piešti. Optimistė.... :) Juk ne visi gimsta davinčiais. :) O aš buvau per geros nuomonės apie save. :) Iš tiesų, pilnos laimės ir komforto nejutau liesdama sausąjį smėliuką. Iki pilnos laimės man trūko ramybės pabuvimo vienai, pačiai su savimi ir savo mintimis ( o šiandien aplink sukiojosi su savo pamokymais dvynukai :) ) ir dar reiktų ramios svajingos muzikos. Tyliai grojo radijas ir kai užgrojo graži lyrinė melodija, pajutau kaip pačios rankos veda piešti. Tačiau tokia žavinga akimirka trūko trumpai, kai šalia sukiojosi du čiauškučiai. :)
Užtat tikrą malonumą pajutau su kinetiniu smėliu!!!! Pradžioje jis pasirodė toks sunkus ir nežinojau ką su juo galėčiau daryti, bet kiek paminkiusi ir "prisijaukinusi" savo rankose, pajutau atgaivą ir malonumą. Jį minkiau, maigiau, varvinau, lipdžiau, kočiojau, kepiau.... :) Labai labai patiko ši tekstūra. Būčiau dar ilgiau žaidusi, bet nepatogią vietą prie stalo pasirinkau, o ir mažiesiems pabodo. Juk šešiamečiai dėmesį koncentruoti geba maždaug apie 30 minučių. Tad .... kiek pameditavus, visą nerimą ar nepasitenkinimą atiduoti smėliui ir pakuotis namo. :) Prie visos šitos terapijos trūko tik papildomų žaisliukų figūrėlių. Kur jau būčiau galėjusi tikrai pradėti žaisti čia ir dabar.
Visa reikiama " amunicija" dabar puikiai ir prieinamai padėta ir bus galima prie jos prisėsti dažniau, ypatingai esant prastai nuotaikai. Tai kažkiek panašu, į nagų kišimą į žemę, kai grįžusi po darbo eidavau paravėti darželio. O čia, vidury žiemos, puikus švarus darželis, tinkamas neigiamai energijai išlieti į gruntą. :)
