Toliau sėdom pietauti. Mano pietūs ir pirmasis potyris ragaujant jūros gėrybių, tiksliau moliūskų. ☺ Hmmm... klausit, koks skonis? Keistas, labai keistas...Kažkas krimsisi burnoje, labai sunkiai kramtosi ir norisi kuo greičiau nuryti, taip ir nepajutus TO skonio. O naujo produkto dezinfekciją padariau su vyno, labai skanaus vyno gurkšniu. ;)
Vaikams nebuvo kada valgyti. Juos domino jūros platybės, pats tas plaukimo veiksmas, laivo veikimo galimybės. Mano mėsėdžiams vyrukams šioje kelionėje buvo sunkoka, nes skandinavija - jūrinė šalis, tad su mėsa problematiškiau. O žuvies mano vaikinai nepripažįsta. Tad kiek vargau su jų skonio receptoriais. Kitas kelionės sunkumas buvo, tai, kad Poviliukas, pasirodo, netoleruoja jūros supimo ir jam buvo supimo liga. Vaikas plaukiant į priekį menkai pasidžiaugė plaukimu bei laivu. Užtat, atgal plaukiant jau buvau protingesnė ir mudu abu išgėrėm po tabletę nuo supimo ligos. Suveikė puikiai, nes plaukiant atgal jūra buvo pikta ir labai banguota. Tad supimas buvo juntamas ganėtinai ryškiai. Bet mudu su Poviliuku tai jau nebejaudino ir galėjome ramiai mėgautis bangavimo malonumais. ☺
Išlipę iš kelto, spaudėm tikslo link. Tačiau iki kalėdų senelio dar buvo likę virš 800 km. Tad pusiaukelėje teko stoti viename pramoniniame miestelyje. Pernakvoję sėdome į mašiną ir toliau tikslo link. Ir vakare apie 19 val pagaliau pasiekėme Kalėdų Senelio miestą Rovaniemį. Kažkaip prieš kelionę visai nesidomėjau kur vykstame ir ką galime matyti. Visą organizacinį reikalą perkėliau ant vyro pečių, nes ši kelionė man iki pat išvykimo iš namų atrodė mistinė ir nereali. Nežinau kodėl... Ypatingos baimės nebuvo. Tik buvo rūpesčio ką paimti valgyti, kokius ir kiek rūbų vaikams sudėti. Nes prieš vykstat stebėjome orų prognozę. Pas mus buvo pliusinė temperatūra ir visai nepanėšėjo į žiemą. O Laplandijoje prognozavo -10-12C. Neįtikėtina... ☺ Ir iš tiesų, gilyn į Suomiją, sniego vis daugėjo, temperatūra krito. Ir pačioje Laplandijoje sniego buvo kalnai, o šaltis spaudė kaip ir prognozavo iki -10C. Naktimis buvo kiek daugiau. Mūsų sustojimo stotelė buvo numatyta šalia Rovaniemio miesto, kaip išsiaiškinome vėliau, visai priešingoje pusėje nuo Kalėdų Senelio kaimo ( esamo miesto atžvilgiu). O pats Rovieniemis, pasirodo yra vienas iš 5 didžiausių Europos miestų. ☺ O važiuodama įsivaizdavau mažą kaimelį, kuriame stovi Kalėdų Senelio trobelė. ☺ Buvau naivi. ☺ Taigi, kai mūsų GPRs'as parodė, kad galutinis tikslas pasiektas! ☺Ir ką matome per mašinos langą? Aplinkui balta, galybė sniego! Kol tėtis nuėjo į "reseption'ą" prisistatyti apie atvykimą, vaikai greitai apsirengė ir puolė į sniegą. Kiek jiems buvo laimės! Nors lauke termometras rodė -9, stipraus šaltuko mūsų skruostai nejuto.
Apsigyvenome mažame namuke, kuris iš pažiūros buvo plonų sienų, tačiau viduje šilta. Vidus šildomas elektra. Ten, Laplandijoje o ir visoje Suomijoje, viskas apšviestas, viskas šildoma elektra. Viskas paremta elektros pagrindu. Namuko viduje buvo virtuvėlė su visais reikalingais buitiniais prietaisais. Tad man teko prisiminti valgio gaminimo subtilybes. :) Valgėm makaronus su dešrelėmis ir buvo taaaaip skanu. ☺
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą