Po zoologijos sodo keliavome namo be ypatingų jau tikslų kažką sutikti ar pamatyti. Ekspromtu intenete mūsų tėtis rado ir užsakė viešbutį nakvynei. Nes buvom planavę pas Kalėdų Senelį pabuvoti 3 naktis, bet mes apsisukome ganėtinai greitai ( dėl mūsų lietuviškų atlyginimų negalėjome sau leisti pasivažinėjimo su haskiais, su sniego motociklais safario režimu). Tad atšaukus rezervaciją Rovaniemyje, teko suktis iš padėties ir ieškoti nakvynės arčiau kelto. Taigi, pravažiavus maždaug 300 km, mūsų laukė užsakytasis viešbutis Rahii. Ir čia.... mūsų laukė dar viena maloni staigmena - liukso kambarys su SPA malonumais.☺ Kiek mums visiems, ypač vaikams, buvo laimės. ☺
Paskutinysis vakaras vyko ne taip sėkmingai ir planuotai kaip praėjusysis. Nors viešbutį buvom užsisakę dar iš namų, bet į jį atvykus, pasirodė, kad suklydo ten dirbanti studentė ir mūsų vietų nebėra. Nebent galime gyventi su kitu nepažįstamu žmogumi. :( Buvo šiek tiek streso. Bet esant pačiame Helsinkio centre nebijojau likti be nakvynės. Ir ką, greitai telefono interneto pagalba radome viešbutuką už 25 km ale TIK 80 eurų mūsų visai šeimynai. Labai apsidžiaugėme. Atvykus mums pasiūlė šešiavietį kambarį su dviaukštėmis lovomis. ☺ Vaikams buvo daug džiaugsmo, nes tai vėl naujas patyrimas. ☺
Na, o mudviejų su Martynu gautas kambarys nepradžiugino, nes... jame esantys 2 langai buvo nesandarūs.Ir nors kambarys šildomas, bet jame šaltoka. O prisiminkime, kad už lanko lauke -3 C. ☺ Eiti ginčytis ir ieškoti kažko kito, jau nebebuvo jėgų. Tad nusprendėme miegoti su rūbais ir su ta viltimi, kad labiau nesusirgs vaikai. Povilas atsilaikė puikiai ir net nesuslogavo. O vat mažieji, deja, neatsilaikė. Pradėjo kosėti ir sunkiausiai sirgo Benukas. Grįžus namo ir paauskultavusi plaučius įtariau plaučių uždegimą. Tokia kelionė ir man davė pamoką, kad geriau įsidėti ne vaistų, o tiesiog receptų blankų. Kai paskutiniąją dieną mačiau, kad Benukui reikia salbutamolio ( bronchus plečiančio preparato), mėginau, naiviai tikėdama, jo įsigyti Helsinkio vaistinėse. Deja, jiems visai neįdomu iš kur tu ir kas tu toks, bet kai duosi tą popieriuką ( receptą), gausi ir norimų vaistų. Vaistinių darbo principas taip pat skiriasi nuo Lietuvos. Ten lengvai pasiekiami tik paprasčiausi maisto papildai, o tai kas receptiniai, jų net nesimato. Receptinės kasos, visai kitame vaistinės gale nei įėjimas. Ten yra po keletą kasų, specialistų, kur sėdasi pacientas ir su juo kalbasi vaistininkai.
Dar kas mane labai sužavėjo šios kelionės metu, tai pusryčiams duodami kažkokie paplotėliai. Dabar labai gailiuosi, kad jų nenusipirkau viename iš prekybos centrų. O tai būčiau galėjusi pasimėgauti skandinavišku skoniu bei skandinaviškais pusryčiais ilgėlesnį laiką. ☺
Ir paskutinis kelionės akcentas liko - kelionė atgal su keltu. Kaip minėjau pradžioje, kadangi mudu su Poviliuku išgėrėme po tabletę nuo jūros supimo ligos, tai jautėmės visi puikiai. Skaniai papietavome, pasidairėme į audringą jūrą. Ir pavargę, bet su galybe įspūdžių grįžome namo. Paskutinis kelionės etapas nuo jūros iki namų buvo gal sunkiausias, nes reikėjo išlaukti kada gi bus tie namai ir mūsų lovytės. Tai dar mus keletą kartų stabdė policija, muitinė ir tikrino. Kažkaip papuolėm į reidų etapą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą