Vakarop, paskutinė mūsų stotelė tame Kalėdų Senelio kaime buvo Haskių ferma. Čia taip pat buvo galima pravažiuoti su šunų kinkiniu. Bet tuo pačiu, buvo galima apžiūrėti ir paglostyti pačius šunis. Vaikams tai paliko patį didžiausią įspūdį. ☺
Pačiu kelionės "saldainiuku" tapo mažiukai haskiukai. ☺ Nors jau ir temo, ir išalkę, o ir lauko temperatūra nekilo aukščiau -10, vistiek vaikų negalėjome atitraukti nuo šio voljero, kur iš budos smagiai ir smalsiai lindo 3 fainuoliai, gražuoliai šuniukai. Du buvo pilki, o trečias nedrąsiausias - juodas. Kiek vaikams buvo laimės ir džiaugsmo žiūrint į vieno iš jų išdaigas. Fotografuoti ir filmuoti buvo labai sunku, nes storiausia pirštine negalėjau suimti telefono, o nusimovus pirštinę, momentaliai ranką virsdavo į ledą.
Gamtos grožis nenupasakojamas žodžiais. Sniego baltumas, sniego gausybė.... Dabar žvelgiu į nuotraukas ir jaučiu kaip spurda širdis krūtinėje nuo patirto jausmo, nuo džiugesio bei neįtikėtinų vaizdų. ( Nors šiandienos oro temperatūra labai panaši į tuomet mūsų pajaustą temperatūrą Laplandijoje. Bet pas mus dėl drėgmės, tas šaltis kandžioja skruostus ir nėra toks malonus. O sniego visai nėra. Tarsi žiema, bet ne žiema. ).
Vakare ir pavalgę bei prasidžiovinę rūbus vėl išvykome pasidairyti po pati miestą. Nors tiesą pasakius, labai sunku diferencijuoti kad tai vakaras, nes Laplandijoje dabar šiuo metu poliarinė naktis, tai beveik ištįsai tamsu. Prašvinta 9,30, o tamsu jau 15 val.
Bet tą gamtos suteiktą tamsumą nuolat apšviečia dirbtinės šviesos. Nors vykome pačiu prieškalėdiniu laikotarpiu, kai gausu turistų ( didžiumą turistų sudarė atvykę iš Rytų - Japonija, Kinija ir pan.), visiškai nebuvo to priešventinio blizgesio, kaip kad pas mus. Taip, kur ne kur buvo papuoštos eglutės viešbučiuose, bet daugiau nieko. Mes net nematėm miesto eglės. Prekybos centruose tu net neusprasi, kad dabar priešventinis periodas. Pas mus jau nuo lapkričio pabaigos vitrinos pasipuošia eglutėmis, girliandomis ir pan. Prekybos centruose iš karto po vėlinių pasipila žaisliukų, girliandų ir pan. prekyba. O čia.... visai nieko! Jokio šurmulio, jokio blizgesio. Ir mane tai taip nustebino! Maloniai nustebino. Pakeičiau ir aš savo požiūrį į kalėdinį šurmulį. Taigi, toliau grįžkime prie nuotraukų. Čia esame ant vieno iš slidinėjimo kalnų.
Šalia šio kalno, tiksliau ant jo pačios viršūnės yra viešbutis. Jo svečių vaikai prie -10 lauke laksto be šalikų, be kepurių. Kai mūsų vaikai buvo apmuturiuoti, prirengti ir kalniukais ridenosi kaip meškinai. ☺
Pabuvę ir pasidžiaugę Kalėdų Senelio grožybėmis, po 2 naktų viešnagės, pasukome namų link. Štai taip atrodė mūsų rytas Laplandijoje 9.30 val. ☺
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą